UAB ,,Utenos šilumos tinklai“ – specifinės paskirties įmonė, gaminanti ir teikianti šiluminę energiją Utenos miesto įmonėms, įstaigoms ir gyventojams. Įmonės gimimo data – 1967 m., kai buvo pradėtas statyti Utenos trikotažo fabrikas, o kartu ir katilinė (vėliau tai taps įmonės papildinys, vadinamas trikotažo katiline). Katilinėje buvo sumontuoti 2 garo katilai, pradėtas statyti ir trečias analogiškas garo katilas, sumontuoti katijonitiniai vandens valymo filtrai, 2 mazuto rezervuarai, siurblinė. Pirmą kartą katilinė užkurta 1967m.lapkričio 10 d. Iš pradžių buvo kūrenama malkomis, vėliau, pašildžius mazutą, nuo lapkričio 19 d. pradėta kūrenti mazutu. Buvo nutiesti pirmieji šiluminės trasos kilometrai iki Vyturių kvartalo ir 1967 m. pabaigoje šilumos energija pradėjo tekėti į Utenos trikotažo fabriką ir į pora gyvenamųjų namų Vyturių mikrorajone. 1969 m., vykdant tuometinės šalies vyriausybės nurodymą, trikotažo katilinė buvo įvesta į centralizuoto šilumos tiekimo sistemą, t. y. perduota Panevėžio šilumos tinklams. Augant Utenos miestui ir vystantis pramonei, šios katilinės pajėgumo nebeužteko, todėl 1974 m. buvo pradėta statyti nauja katilinė pramonės rajone. Katilinėje buvo sumontuoti 3 garo katilai, 2 vandens šildymo katilai, 3 mazuto rezervuarai, mazuto siurblinė, cheminio valymo cechas, reagentų ūkis. 1978 m. ši katilinė buvo perduota į Panevėžio šiluminių tinklų balansą ir pavadinta Panevėžio šilumos tinklų Utenos šilumos tinklų rajonu. Katilinė buvo plečiama, pastatytas galingesnis garo katilas, 2 vandens šildymo katilai, vandens valymo cechas, mechaninės dirbtuvės, sandėliai.
Svarbus momentas įmonės gyvavime buvo 1997m.liepos 1 d. Pagal Lietuvos Vyriausybės nutarimą įkurta SPAB ,,Utenos šilumos tinklai“, kuri priklauso Utenos rajono savivaldybei. 1998 m. pastatyti 2 mazuto rezervuarai, sumontuoti nutekamųjų vandenų valymo įrenginiai, naujas mazuto ūkis, į kurį įeina siurblinė, kondensato valymo įrenginiai, mazuto šildytuvas, nulinė talpa. Bendras katilinių instaliuotas galingumas - 270,5 G cal/val. arba 314,5 Mwh. Šiluminių tinklų ilgis 57,25 km, termofikacinio vandens – 50,05 km, garotiekio – 7,2 km. Pagrindiniai šiluminės energijos vartotojai yra gyventojai ir pramonės įmonės. Pirmasis katilinės viršininkas buvo S. Sinkus (1967–1970), vėliau įmonei vadovavo B. Klimašauskas, S. Janušauskas, S. Ščedrovas. Ilgiausiai įmonei vadovavo Raimundas Timinskas (1986–1997), kuris iki pat mirties daug jėgų skyrė centralizuoto šilumos tiekimo vystymui, diegė naujoves, tobulino įrengimų darbą. Nuo 1997 m. rudens įmonei vadovauja G. Diržauskas.
UAB “Utenos šilumos tinklai” gamina ir tiekia šilumos energiją Utenos miesto gyventojams, pramonės įmonėms bei įstaigoms. Pagrindinė bendrovės veikla - garo ir karšto vandens gamyba bei tiekimas - yra licencijuota. Bendrovė turi LR Ūkio ministerijos išduotą leidimą gaminti elektros energiją.
Per pastaruosius dešimtmečius UAB „Utenos šilumos tinklai“ keitėsi, plėtėsi pajėgumai, buvo diegiamos naujos kuro rūšys, modernizuojamos senos trasos ir šilumos tinklai Utenos mieste, nukreipiant šilumos energiją į gyvenamąsias, gamybines ir pramonines patalpas, buvo diegiama modernios katilinės valdymo sistemos, atsigręžta į atsinaujinančios energijos kuro rūšis (smulkinta mediena), pastatyta elektros energijos elektrinė, kurios našumas iki 2.5 MW. Pagaminta elektros energija sėkmingai parduodama ir nukreipiama į tinklus vartotojams.
Efektyvus ir modernus UAB „Utenos šilumos tinklai“ valdymas, savalaikės investicijos, strateginis įžvalgumas, specialistų kompetencija ir lėmė, kad Utenoje galutinis šilumos vartotojas gali džiaugti mažiausiomis sąskaitomis už suvartotą šilumos energiją butuose. Svarbu pasidžiaugti nuosekliu ir kryptingu bendrovės darbu, diegiamomis naujovėmis ir technologijomis, strateguojant žingsnius į priekį ir išlaikant lyderystę.
2018 m. lapkričio 29 d. oficialiai pradės funkcionuoti dar vienas šilumininkų pasididžiavimas Utenoje- atsinaujinančios energijos (smulkintos medienos) katilas, kurio galingumas yra 8MW, o iš kūrenamos žaliavos dūmų, nukreipiant dūmus per kondensacinį ekonomaizerį ir naudojant šią pažangią technologiją, papildomai išgaunama dar apie 2 MW šiluminės energijos, kuri nukreipiama pastatų šildymui.
„Projektas, kuriame buvo statomas 8MW vandens šildymo katilas su pakura ir kuro sandėliu, įgyvendintas per trumpą laiką - viso labo per 8 mėnesius. Vandens šildymo katilą VHB 8000, kurio galia 8 MW, pagamino UAB „Enerstena“, o pakura pritaikyta kūrenti nedžiovintą biokurą nuo 35 proc. iki 55 proc. drėgmės. Papildomai sumontuotas ir Calidum Ember 10000, kurio gamintojas irgi UAB „Enerstena“. Per parą suvartojama apie 6 TNE (tona naftos ekvivalentu), o vaizdžiau tariant 3-4 vilkikų atvežtas biokuras (smulkinta mediena) aprūpina Utenos miestą šiluma ir karštu vandeniu. Visa šio projekto vertė - 1 750 000 Eur. be PVM“, – pasakojo Gintaras Diržauskas, UAB „Utenos šilumos tinklai“ direktorius.
Kuo ypatingas šis 51-tasis šildymo sezonas Utenos šilumos tinklams?
Nors ir pabrangęs, biokuras išlieka pigiausia kuro rūšimi, kurią gali naudoti mūsų bendrovė. Šiemet prieš šildymo sezoną Lietuvoje ženkliai šoktelėjo biokuro kaina. Mes šį kurą perkame biržoje, kaip ir kiti šalies energetikai. Pasak bendrovės direktoriaus, kodėl rinkoje brangsta biokuras, priežasčių yra bent keletas. Pirma, ekologiškas kuras jau tapo pagrindiniu Lietuvos energetikos įmonių kuru ir, artėjant šildymo sezonui, padidėja jo paklausa. O kai didėja paklausa – didėja ir kaina. Jis priminė, jog anksčiau Lietuvoje galiojo praktika, kad šilumos kaina nesikeisdavo visus metus ir anuomet kildavo mažiau diskusijų. Dabar šilumos kaina perskaičiuojama kas mėnesį, įvertinant praėjusio mėnesio kuro kainas. Kita priežastis - atsivėrusi ir užsienio rinka, kur žaliavą perka kitų šalių energetikai, kurie taip pat atranda biokurą. Tad per mėnesį beveik 39 proc. pabrangęs biokuras neišvengiamai didino šilumos gamybos kaštus Utenos energetikams, tačiau šilumos kaina vartotojams beveik nepadidėjo ir yra mažiausia visoje šalyje. „Taigi mažiausios šilumos kainos segmente Utena išlieka lydere tarp savivaldybių“,- akcentavo UAB „Utenos šilumos tinklai“ direktorius.
„Žinoma, šie nuopelnai yra visos mūsų bendrovės darbuotojų, kurie savo kompetenciją, žinias ir išmanymą pritaiko kasdieniame darbe. Patikėkite, „Utenos šilumos tinklų“ specialistai tai nebe tie, kokius galime matyti kino juostoje „pečkurius“ iš 19 a. ar 20 a. pradžios su kastuvu prie anglių krūvos ir dirbančius prie katilinės pakuros“,- juokavo direktorius. „Mūsų priežiūros pultai modernūs ir skaitmenizuoti, gausybė rodmenų, ekranų, o visą šį procesą prižiūri vos keli energetikos specialistai. Žinoma, įmonės gerovei svarbu ir oro temperatūra. Juk kuo labiau termometro stulpelis žemiau 0 nukritęs, tuo mes esame reikalingesni, rūpinantis šiluma už kiekvienų durų“, - pabrėžė Gintautas Diržauskas.
Reikia pasidžiaugti, kad UAB „Utenos šilumos tinklai“ darbuotojai sulaukia ir ypatingo dėmesio iš kolegų energetikų iš visos Lietuvos. Štai ir 2018 metų apdovanojimuose Lietuvos energetikų dienos proga uteniškiai taip pat buvo nepamiršti ir pagerbti:
Laimantas Meidus, technikos strategijos skyriaus viršininkas – Lietuvos Energetikų Garbės ženklu.
Aušra Vitkūnienė, ekonomistė – Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto padėkos raštu.
Gytis Časas, pamainos meistras dispečeris - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos padėkos raštu.
Gintautas Vadišius, suvirintojas – Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos padėkos raštu.
Nors lietuvių liaudies patarlė byloja, kad be dūmų nebus šilumos, UAB „Utenos šilumos tinklai“ kolektyvas džiaugiasi, kad net ir dūmus jau gali paversti šilumos energija uteniškių gerovei.
