Kai pastate yra daugiau negu vienas šilumos ar karšto vandens vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau Komisija) rekomenduojamus ir su ja suderintus Šilumos paskirstymo metodus arba pagal gyvenamojo namo butų savininkų parengtą savo metodą, suderintą su Komisija, nustačius kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui
Šilumos paskirstymo metodą vieną visam pastatui Civilinio kodekso nustatyta tvarka (balsų dauguma) renkasi pastato butų ar kitų patalpų šilumos vartotojai ir apie priimtą sprendimą informuoja šilumos tiekėją.
Pastato bendraturčiams nepriėmus sprendimo dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo, šilumos paskirstymo metodą, labiausiai atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, iš Komisijos patvirtintų šilumos paskirstymo metodų parenka šilumos tiekėjas.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sudarytų ir patvirtintų šilumos paskirstymo metodų naujos redakcijos galioja nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d.
Suvartotos šilumos paskirstymas ne šildymo sezono metu
Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal kiekvieno daugiabučio namo šilumos įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Visas šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis yra išdalijamas apmokėti vartotojams pagal pastatui taikomo šilumos paskirstymo metodo nuostatas. Vartotojai moka tik už šiuo prietaisu išmatuotą šilumos kiekį.
Ne šildymo sezono metu daugiabučiuose namuose, namo šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis paskirstomas karštam vandeniui ruošti ir cirkuliacijai. Daugumai daugiabučių namų Utenoje šilumos paskirstymui taikomas Komisijos sudarytas ir patvirtintas naujos redakcijos Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodas Nr.4.
Name suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti suskaičiuojamas pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio rodmenis. Šį vandens kiekį padauginus iš Komisijos nustatytos šilumos normos vienam vandens kubiniam metrui pašildyti, gaunamas visas name tą mėnesį suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti. Iš viso name suvartoto šilumos kiekio, nustatyto pagal šilumos punkte įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, atimama šiluma karštam vandeniui paruošti, o likusi šiluma priskiriama cirkuliacijai ir dalinama iš butų skaičiaus.
Name suvartoto šilumos kiekio paskirstymo pavyzdys ( Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodą Nr. 4)
20 butų daugiabučio namo šilumos apskaitos prietaisu išmatuota, kad per mėnesį namo vartotojai suvartojo 5 000 kWh šilumos. Šilumos punkte, prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklis parodė, kad visas namas sunaudojo 30 m³ vandens ir karštam vandeniui ruošti suvartojo 1 530 kWh šilumos (30 m³ x 51 kWh/m3; čia – 51 kWh/m3 - Komisijos nustatyta šilumos norma vandens vienam kubiniam metrui pašildyti). Iš viso šilumos kiekio atėmus šilumos kiekį karštam vandeniui paruošti, gaunama šiluma karšto vandens cirkuliacijai („gyvatukams“), kuri paskirstoma proporcingai butų skaičiui (5 000 – 1 530 : 20 =173,5 kWh/butui). Už cirkuliacinę šilumą („gyvatuką“), kiekvienas daugiabutis namas kiekvieną mėnesį moka už skirtingą šilumos kiekį.
Suskaičiavus šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio duomenis, gaunama, kad namas karštam vandeniui ruošti suvartojo šilumos 1 530 kWh, tačiau 20-ies butų namo gyventojai deklaravo tik 20 m³ karšto vandens kiekį, kuriam paruošti buvo paskaičiuota 1 083,6 kWh šilumos (20 m3 x 54,18 kWh/m3); 54,18 – kWh/m3 šilumos sąnaudos vienam vandens m³ pašildyti, nustatytos karšto vandens kainoje, Utenoje. Šilumos sąnaudos m³ pašildyti keičiasi po šilumos ir karšto vandens kainų dedamųjų nustatymo.
Vadovaujantis Komisijos naujai sudarytais ir patvirtintais šilumos paskirstymo metodais, susidaręs šilumos kiekio skirtumas karštam vandeniui paruošti yra šiluma su nepaskirstytu karštu vandeniu. Šis šilumos kiekio skirtumas (1 530 – 1 083,6 = 446,4 kWh) padalijamas proporcingai vartotojų butų (patalpų) plotui. Sąskaitose nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio atsirado papildoma atskira eilutė „Šiluma su nepaskirstytu karštu vandeniu“. Pakankamai dažnai bus atvejų, kai šioje eilutėje galutinė suma bus su minuso ženklu. Šiuo atveju galutinė vartotojo mokama suma sumažės. Taip gali įvykti dėl to, jeigu visi namo karšto vandens vartotojai bus deklaravę didesnį karšto vandens kiekį negu iš tikrųjų tą mėnesį namo karšto vandens ruošimo įrenginiais buvo paruoštas karšto vandens kiekis.
Už karštą vandenį vartotojai moka pagal karšto vandens skaitiklių rodmenis arba atskirais atvejais vandens kiekį, paskaičiuotą pagal normatyvus, padauginus iš UAB „Utenos šilumos tinklai“ nustatytos konkretaus mėnesio karšto vandens kainos.
Suvartotos šilumos paskirstymas šildymo sezono metu
Šildymo sezono metu daugiabučiuose namuose, namo šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis paskirstomas karštam vandeniui ruošti, karšto vandens cirkuliacijai ir pastato šildymui. Kiekviename daugiabučiame name suvartotą šilumą matuoja namo šilumos punkte įrengtas šilumos apskaitos prietaisas. Namo butų ir kitų patalpų savininkams paskirstomas tik šiuo prietaisu išmatuotas šilumos kiekis. Iš namo šilumos apskaitos prietaisu išmatuoto šilumos kiekio, atimami šilumos kiekiai karštam vandeniui ruošti ir cirkuliacijai, o likusi dalis priskiriama šildymui bei paskirstoma proporcingai butų plotui.
Vadovaujantis nauja šilumos paskirstymo metodo Nr.4 redakcija, name suvartotas šilumos kiekis karšto vandens ruošimui suskaičiuojamas pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio rodmenis. Šį vandens kiekį, padauginus iš Komisijos nustatytos šilumos normos vandens vienam kubiniam metrui pašildyti (51 kWh/m3), gaunamas visas tą mėnesį name suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti, kaip ir ne šildymo sezono metu.
Šildymo sezono metu kiekvienam daugiabučiam namui šilumos kiekis karšto vandens cirkuliacijai („gyvatukui“) nustatomas suskaičiuojant ne mažiau trijų iš eilės ne šildymo sezono (pvz.: vasaros) mėnesių vidutinę šilumos galią cirkuliacijai (kW). Ši šilumos galia karšto vandens cirkuliacijai konkrečiam namui bus taikoma viso ateinančio šildymo sezono metu. Taigi, šildymo sezono metu mokestis už cirkuliacinę šilumą („gyvatuką“) kiekvienam daugiabučiam namui bus skirtingas.
Name suvartoto šilumos kiekio paskirstymo pavyzdys ( Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodą Nr.4)
20 butų daugiabutis namas per mėnesį suvartojo 20 000 kWh šilumos, o šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklis parodė, kad visas namas sunaudojo 30 m³ vandens ir šiam vandens kiekiui pašildyti (karštam vandeniui ruošti) suvartojo 1 530 kWh šilumos (30 m³ x 51 kWh/m3; čia 51 kWh/m3 - Komisijos nustatyta šilumos norma vandens vienam kubiniam metrui pašildyti). Namo cirkuliacinės sistemos šilumos galia, nustatyta pagal ne šildymo sezono trijų mėnesių vidurkį, sudarė 3 400 kW. Taigi, namo patalpų šildymui šilumos kiekis sudaro (20 000 kWh – 1 530 kWh – 3 400 kWh = 15 070 kWh), kuris paskirstomas proporcingai butų plotui.
Suskaičiavus šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio duomenis, gaunama, kad namas karštam vandeniui ruošti suvartojo šilumos 1 530 kWh (30 m3 x 51 kWh/m3), tačiau 20-ies butų namo gyventojai deklaravo tik 20 m³ karšto vandens kiekį. Vadinasi, šiam karšto vandens kiekiui paruošti buvo paskaičiuota 1 083,6 kWh šilumos (20 m3 x 54,18 kWh/m³; čia 54,18 kWh/m3 - šilumos sąnaudos vandens m³ pašildyti, nustatytos karšto vandens kainoje, Utenoje. Šilumos sąnaudos m³ pašildyti keičiasi po šilumos ir karšto vandens kainų dedamųjų nustatymo.
Susidaręs šilumos kiekio skirtumas karštam vandeniui paruošti pavadinta Šiluma su nepaskirstytu karštu vandeniu. Šis šilumos kiekio skirtumas (1 530 – 1 083,6 = 446,4 kWh) yra padalijamas proporcingai vartotojų butų (patalpų) plotui. Sąskaitose už šilumą ir karštą vandenį atsiranda atskira eilutė pavadinimu „Šiluma su nepaskirstytu karštu vandeniu“.
Viso namo karšto vandens cirkuliacinei šilumai („gyvatukams“) priskiriamas šilumos kiekis, įvertinus ne mažiau trijų ne šildymo sezono mėnesių namo cirkuliacinės sistemos šilumos galios vidurkį ir konkretaus mėnesio trukmę, sudaro 3 400 kWh arba 3 400 : 20 butų = 170 kWh/butui per mėn.
Už karštą vandenį vartotojai moka pagal karšto vandens skaitiklių rodmenis arba atskirais atvejais vandens kiekį, paskaičiuotą pagal normatyvus, padauginus iš UAB „Utenos šilumos tinklai“ nustatytos konkretaus mėnesio karšto vandens kainos.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinti naujos redakcijos rekomenduojami šilumos paskirstymo metodai gali būti taikomi tokiais atvejais:
1. Kai šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir ties tiekimo-vartojimo riba pastato šilumos įvade įrengti du šilumos apskaitos prietaisai, matuojantys atskirai šildymui suvartotą šilumos kiekį ir geriamam vandeniui pašildyti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti suvartotą šilumos kiekį, taikomas Šilumos pagal dviejų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis paskirstymo metodas Nr. 1. Šį teisės aktą rasite čia .
2. Kai šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir ties tiekimo-vartojimo riba pastato šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, o kiekviename bute įrengtas kompaktinis šilumos punktas, skirtas šildymui ir karšto vandens ruošimui, su įrengtu šilumos apskaitos prietaisu, taikomas Šilumos, kai butuose ir (ar) kitose patalpose įrengti kompaktiniai šilumos punktai, paskirstymo metodas Nr. 2 . Šis paskirstymo metodas Utenoje netaikomas. Šį teisės aktą rasite čia .
3. Kai šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir ties tiekimo-vartojimo riba pastato šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį , o kiekviename bute įrengta kolektorinė šildymo sistema su buto įvade įrengtais šilumos apskaitos prietaisais šildymui, taikomas Šilumos pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodas Nr. 3 . Šį teisės aktą rasite čia .
4. Kai šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir kai ties tiekimo-vartojimo riba pastato šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį pastatui šildyti ir karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens cirkuliacijai, taikomas Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodas Nr. 4 . Utenoje daugiausiai daugiabučių namų šilumos paskirstymui taikomas šis metodas. Šį teisės aktą rasite čia .
Jeigu aukščiau aprašytų pastatų dalis butų ir patalpų atjungtos ar niekuomet nebuvo prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos, taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 kartu su Šilumos kiekio pastato naudingam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5.
5. Kai pastate yra butų ir kitų patalpų, atjungtų ar niekada nebuvusių prijungtais prie pastato bendrosios šildymo sistemos arba pastate yra butų ir (ar) kitų patalpų, turinčių atskirus šilumos įvadus, kurių šilumos skaitikliai įrengti prieš pastato įvadinį šilumos apskaitos prietaisą, taikomas Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5 . Šį teisės aktą rasite čia .
6. Kai šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir kai ties tiekimo-vartojimo riba pastato šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį pastatui šildyti ir karštam vandeniui ruošti, o butuose įrengti ant šildymo elementų įrengti šilumos dalikliai, taikomas Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr. 6. Šis metodas gali būti taikomas kartu su kitais Komisijos rekomenduojamais šilumos paskirstymo metodais. Šį teisės aktą rasite čia.
7. Kai pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipas, ir (ar) atsiskaitomųjų šilumos ar karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo vietos, neatitinka nė vieno Komisijos rekomenduojamo taikyti šilumos paskirstymo metodo reikalavimų, taikomas vartotojų parengtas ir su Komisija suderintas šilumos paskirstymo metodas. Šilumos paskirstymo daugiabučiame gyvenamajame name metodas turi atitikti Komisijos patvirtintų Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisykles. Šį teisės aktą rasite čia.