D.U.K.

Gyventojai sąskaitas už praėjusio mėnesio suteiktas paslaugas turi sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Laiku neapmokėjus sąskaitos skaičiuojami 0,02 proc. delspinigiai.

Atsiskaitymo būdai el. priemonėmis:

• Utenos šilumos tinklai klientų savitarnoje adresu www.ust.lt;
• Utenos šilumos tinklų sąskaitas gaunant el. paštu kartu gaunant nuorodą mokėjimui.
• UAB „Utenos butų ūkis“ klientų elektroninėje savitarnos svetainėje: https://savitarna.utbu.lt/account/login  
• UAB „Viena sąskaita“ elektroninėje savitarnos svetainėje: www.vienasaskaita.lt
• Naudojantis Perlas GO mobiliąja programėle;
• Ignitis savitarnoje www.ignitis.lt
• Naudodamiesi šalies bankų – AB SEB bankas, „Swedbank“, AB Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, AB Šiaulių bankas elektroninės bankininkystės paslaugomis.

Gyventojams norintiems apmokėti sąskaitą naudojantis internetine bankininkyste, reikia banko skiltyje „Įmokos ir mokesčiai“ susirasti UAB „Utenos šilumos tinklai“ ruošinį. Jį užpildyti – abonento kodas, adresas, mokama sumą, jei rodmenų deklaravimas vykdomas banke – skaitiklių rodmenis.

 Atsiskaitymo būdai grynaisiais pinigais ar banko kortelėmis:

• UAB „Utenos butų ūkis“ kasose: Rašės g. 1, Aušros g. 73, Taikos g. 6;
• UAB „Perlas Finance“ terminalų vietose (išskyrus prekybos tinklų MAXIMA ir Norfa parduotuvėse);
• Prekybos tinklo Maxima parduotuvių kasose;
• AB „Lietuvos paštas“ filialuose;
• UAB „Lietuvos spauda“ kioskuose.

Šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo santykius reglamentuoja „ Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymas“ (Žin., 2003, Nr.51-2254),  „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės“. (Žin. 2010, Nr.127-6488, 2011, Nr. 97-4575; Nr. 130-6182 ). ir kiti norminiai dokumentai. Susipažinimui:

šilumos ūkio įstatymas

šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės

Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18^oC temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius. Jeigu Jums per šalta arba per karšta, reikėtų kreiptis į namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrinčią įmonę ir išsakyti nusiskundimus. Daugumą daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūri UAB „Utenos butų ūkis“, Rašės g. 1, Utena, telefonas (8 389) 62224. Gyvenamųjų namų bendrijų gyventojams reikėtų kreiptis į bendrijos pirmininką (valdytoją).

Šilumą bute lemia ir Jūsų buto langų bei lauko durų sandarumas. Jei esate tikri, kad Jūsų butas pakankamai apšiltintas, tačiau kambariuose temperatūra vis tiek nesiekia 18^oC, būtinai kreipkitės į namo vidaus šildymo sistemų prižiūrėtoją ir išsakykite savo nusiskundimus.

UAB „Utenos šilumos tinklai“ centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojams termofikacinio vandens tiekimo temperatūrinius grafikus sudaro taip, kad būtų užtikrinama patalpų vidaus temperatūra +18^oC. 

Lietuvos higienos norma HN 42: 2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ ( Žin., 2009, Nr. 159-7219)

Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip + 50 ir ne aukštesnė kaip + 60^oC . Jei bute nepakankamai ar visai nešyla vonios kambario šildytuvas (“gyvatukas”), jei nepatenkinama karšto vandens temperatūra reikia kreiptis į pastato šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrinčią įmonę. Kokią tikslią temperatūrą palaikyti konkretaus gyvenamojo namo šilumos punkte, nenusižengiant anksčiau minėtam teisės aktui, renkasi namo gyventojai apie savo sprendimą informuodami namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją. Daugumą daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūri UAB „Utenos butų ūkis“, Rašės g. 1, Utena, telefonas (8 389) 62224. Gyvenamųjų namų bendrijų gyventojams reikėtų kreiptis į bendrijos pirmininką (valdytoją).

Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ ( Žin., 2003, Nr. 79-3606)

UAB „Utenos šilumos tinklai", kaip šilumos energijos tiekimo įmonė, atsako už nustatytų parametrų šilumos energijos ir karšto vandens tiekimą iki namo įvado.

UAB „Utenos šilumos tinklai“ centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojams termofikacinio vandens tiekimo temperatūrinius grafikus sudaro taip, kad būtų užtikrinama patalpų vidaus temperatūra +18^oC. bei higienos normas atitinkanti karšto vandens temperatūra.

Namo įvade, esantis šilumos centras yra aptarnaujamas gyventojų pasirinkto šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo ir jo pareiga pateikti į butus higienos normų reikalavimus atitinkančią šilumą bei karštą vandenį. UAB „Utenos šilumos tinklai“ niekaip negali įtakoti radiatorių ar karšto vandens temperatūros Jūsų butuose. Tad besiskundžiantiems per žema ar per aukšta temperatūra butuose ar netinkamos kokybės karštu vandeniu UAB „Utenos šilumos tinklai“ tiesiogiai padėti negali. Paprastai problemą išspręsti gali tik namo vidaus sistemas aptarnaujanti įmonė ar fizinis asmuo, užsiimantys šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra bei turintys atitinkamus leidimus.

Didžiausią įtaką gaunamoms sąskaitoms už šildymą daro didėjanti dujų ir medienos kaina. Tačiau tai nėra vienintelis veiksnys, įtakojantis sąskaitų už šildymą dydį. Galimi atvejai, kai net sumažėjus perkamo kuro kainai, o tuo pačiu ir šilumos energijos kainai, sąskaita už praėjusį mėnesį suvartotą šilumos energiją vis tiek bus didesnė nei tuomet, kai šilumos kaina buvo didesnė. Ir tai visiškai nepriklausys nuo šilumos tiekėjo valios – tam įtaką daro kitas svarbus veiksnys – lauko oro temperatūra.

Kuo šaltesnė lauko oro temperatūra, tuo daugiau šilumos energijos reikia sunaudoti tam pačiam gyvenamųjų patalpų temperatūros lygiui pasiekti.

Vartotojai dažnai skundžiasi, kad esant vienodai šilumos kainai, vienodam gyvenamųjų patalpų plotui ir vienodai lauko oro temperatūrai, vienas vartotojas sumoka daugiau negu kitas. Šiuo atveju be šilumos kainos ir lauko oro temperatūros, suveikia dar vienas svarbus veiksnys – gyvenamųjų patalpų šilumos energijos izoliacija, arba sugebėjimas nešvaistyti šilumos. 

Šilumos suvartojimas labai priklauso nuo namo kvadratūros, skirtingo namo aukštingumo bei daugiabučio namo būklės, t.y. ar namas senos statybos, ar naujos, ar jis yra renovuotas.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos 2010 m. duomenimis, šiuo metu efektyviu šilumos energijos vartojimu (kai šiluma suvartojama „nešildant oro“) pasižymi tik 4,6 proc. visų Lietuvos daugiabučių namų. Patenkinamai šiluma vartojama 17,3 proc. šalies daugiabučių. Didžioji dalis – 55,7 proc. šalies daugiabučių namų yra pasenę ir pasižymi prasta šilumos energijos izoliacija. 22,4 proc. Lietuvos daugiabučių šilumos energijos švaistymo rodikliai – katastrofiškai aukšti.

Visgi ne tik namo renovacija yra vartotojų turima galimybė sumažinti neefektyvų šilumos vartojimą. Tvarkingi buto langai, apšiltintos sienos, baldais ir užuolaidomis neuždengti šildymo įrenginiai, laiptinių durų uždarymas bei kitos priemonės taip pat leidžia sumažinti neefektyviai naudojamą šilumos kiekį, o tuo pačiu ir sąskaitas už šilumos energiją.

 Turbūt esate pastebėję, kad skirtingais metais tą patį mėnesį Jūsų name suvartojamas skirtingas šilumos kiekis. Taip yra todėl, kad pastatų šildymo sąnaudas smarkiai įtakoja klimatinės sąlygos.

Specialistai, norėdami išsiaiškinti, kiek reikia šilumos vienu ar kitu laikotarpiu, naudoja dienolaipsnius - jais nustatomas santykinis šilumos poreikis pasirinkto laikotarpio metu. Dienolaipsniai paskaičiuojami laikotarpio trukmę, matuojamą paromis, dauginant iš vidutinių patalpos ir lauko oro temperatūrų skirtumo.

Pavyzdžiui, norime sužinoti kiek dienolaipsnių turėjo 2010 ir 2011 metų sausio mėnesiai. Iš klimatologinių duomenų žinome, kad vidutinė ataskaitinė tų mėnesių temperatūra 2010 metų sausį buvo -11,0°C; o 2011 metų sausį  -3,2°C. Laikydami, kad patalpose buvo +18°C, tai dienolaipsnių bus:

a) 2010 m. sausio mėn. ((18°C – (-11,0°C))*31 para = 899,0 DL (dienolaipsniai);

b) 2011 m. sausio mėn. ((18°C – (-3,2°C)*31 para = 657,2 DL (dienolaipsnių).

Iš šių dienolaipsnių santykio (899,0 : 657,2 = 1,37) skaičiuojame, kad 2010 m. sausio mėnesį toms pačioms patalpoms šildyti reikėjo apytikriai 1,37 karto daugiau šilumos, lyginant su 2011 m. sausio mėnesiu.

Vartotojams reikia atvykti į UAB „Utenos šilumos tinklai“, Pramonės g. 11 (I aukštas, 101 kabinetas) arba skambinti į šilumos realizacijos tarnybą telefonu (8 389) 63645. Pokalbiai telefonu įrašomi.

Taip. Tiekėjo atstovas, ne vėliau kaip prieš 24 valandas raštu įspėjęs apie atvykimą ir pateikęs darbuotojo pažymėjimą, nuo 8:00 iki 20:00 valandos turi teisę netrukdomai apžiūrėti karšto vandens apskaitos prietaisus, sutikrinti skaitiklio rodmenis, atlikti karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūros ir remonto darbus.

Butų savininkams, atsisakiusiems įsileisti tiekėjų įgaliotus atstovus, pagal jų pateiktą raštišką prašymą į savininkams priklausančias patalpas, karšto vandens suvartojimas skaičiuojamas pagal tokiam atvejui patvirtintą metodiką. Pvz.: su 1500 – 1700 mm ilgio voniomis -  priskaičiuojama 5,30 m³ mėnesiui vienam bute registruotam asmeniui arba 10,58 m³ būstui per mėnesį.

Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus, metodika. (Žin., 2009, Nr. 28-1153)

Vartotojus informuojame, kad kuo tiksliau bus kiekviename bute deklaruojami sunaudoto karšto vandens kiekiai (karšto vandens skaitiklių rodmenys), tuo tiksliau bus butų savininkams paskirstomi name sunaudotos šilumos kiekiai. 

Primename, kad karšto vandens skaitiklių rodmenis privalote deklaruoti kiekvieną mėnesį iki mėnesio pabaigos:

• apmokant sąskaitas būtina užrašyti karšto vandens skaitiklių rodmenis „iki“ ir „skirtumas“. Jei karštas vanduo nebuvo vartotas, vis tiek reikia deklaruoti (užrašyti) karšto vandens skaitiklių rodmenis, nors jie ir nesikeitė , „iki“ ir „skirtumas“ 0, pvz. nuo 10,0 m³; iki 10,0 m³ skirtumas 0,0 m³;

• galima deklaruoti sunaudotą vandens kiekį vieno skaičiaus po kablelio tikslumu, pvz.: nuo 10,0 m³; iki 15,4 m³ skirtumas 5,4 m³;

Gyventojai karšto vandens skaitiklio rodmenis, išimtinais atvejais, praneša paskambinus į UAB „Utenos šilumos tinklai“ šilumos realizacijos tarnybą telefonu (8 389) 63645. 

Įmonės, įstaigos, esančios daugiabučiuose namuose, skaitiklių rodmenis praneša paskambinus į UAB „Utenos šilumos tinklai“ šilumos realizacijos tarnybą telefonu (8 389) 63645 arba elektroniniu paštu ausra@ust.lt

Deklaruoti skaitiklių rodmenis galima ir savitarnos portale. Naudojimasis savitarnos portalu nemokamas.

Plačiau skaitykite Savitarnos portalo naudojimo instrukcija 

Be to savitarnos portale:

- galėsite palyginti sąskaitą su kitų mėnesių sąskaitomis
- sąskaitą galėsite atsispausdinti ir apmokėti ją įmokų priėmimo vietose
- matysite karšto vandens skaitiklio(-ių) duomenų deklaravimo istoriją
- matysite priskaitymų – apmokėjimų istoriją.

Negavus arba pametus sąskaitą vartotojams reikia atvykti į UAB „Utenos šilumos tinklai“, Pramonės g. 11 (I aukštas, 101 kabinetas) arba skambinti į šilumos realizacijos tarnybą telefonu (8 389) 63645. Pokalbiai telefonu įrašomi.

Sąskaitą galėsite atsispausdinti ir savitarnos portale. Naudojimasis savitarnos portalu nemokamas.

Plačiau skaitykite Savitarnos portalo naudojimo instrukcija 

Be to savitarnos portale:

- galėsite palyginti sąskaitą su kitų mėnesių sąskaitomis
- matysite karšto vandens skaitiklio(-ių) duomenų deklaravimo istoriją
- matysite priskaitymų – apmokėjimų istoriją.

Reikia kreiptis į šildymo ir karšto vandens sistemas  projektuojančias įstaigas: 

• UAB „Duventa“, Pramonės g. 17, Utena, telefonas (8 389) 61759, mob. tel. 8 647 31263
• UAB „Ligaja“, Metalo g. 9, Utena, telefonas ( 8 389) 69114
• Kitas projektuojančias įstaigas, turinčias leidimus šildymo sistemų projektavimui.

UAB „Utenos šilumos tinklai“ nudažo cirkuliuojantį termofikacinį vandenį fluorasceinu, kuris yra žalios spalvos, kad nustatytų nesandarumus šilumos tinkluose ir karšto vandens tiekimo įrenginiuose. Fluorasceiną leidžia naudoti Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba.

Esant nesandariam karšto vandens šildytuvui, termofikacinis vanduo gali patekti ir į buitinius karšto vandens vartojimo prietaisus, geriamąjį vandenį. Fluorasceinu nudažytas vanduo yra nekenksmingas, tačiau jo gerti nerekomenduojama. Pastebėjus iš čiaupo tekantį žalios spalvos vandenį būtina informuoti šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrinčią įmonę arba UAB „Utenos šilumos tinklai“ telefonu (8 389) 63645.

Pastebėjus lauke, gatvėje bėgantį žalios spalvos vandenį, prašome pranešti UAB „Utenos šilumos tinklai“ telefonu (8 389) 63645.

 Sąskaitą už praėjusio mėnesio suteiktas paslaugas turite sumokėti iki einamo mėnesio paskutinės dienos.  Jeigu mokėsite sąskaitoje nurodytą sumą, niekada neturėsite skolų. 

Jei susidūrėte su finansiniais sunkumais ir negalite apmokėti pateiktos sąskaitos, nedelskite. Apsilankykite mūsų bendrovės šilumos realizacijos tarnyboje (Pramonės g. 11, Utena). Aptarsime iškilusias problemas ir pasiūlysime Jums priimtiną sprendimo būdą. Jūs suderinsite skolos apmokėjimo terminus ir galėsite skolą išmokėti dalimis. Susitarimo laikantis, išvengsite nemalonumų.

Primename, kad jeigu Jūsų skola didesnė už dviejų mėnesių priskaitymą mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) kompensacija už būsto šildymą ir karštą vandenį bendra tvarka neskaičiuojama. Tik sudarius skolos grąžinimo sutartį, galėsite kreiptis į Utenos rajono savivaldybę dėl kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį skyrimo. Vykdant sutartį, kompensacija bus skaičiuojama.

Daugiabučių namų butų savininkai, išnuomoję savo butus, turėtų periodiškai patikrinti, ar nuomininkai laiku sumoka už paslaugas, nes nereti atvejai, kai apie susidariusią skolą sužinoma tik tada, kai pateikiamas pareiškimas teismui.

Abejingumas skolai ir delsimas Jums suteiks rūpesčių ir papildomų išlaidų. Dėl Jūsų skolos išieškojimo bus pateiktas pareiškimas teismui. O tai papildomos išlaidos- delspinigiai, bylinėjimosi bei vykdymo administravimo, taip pat sugaištas laikas ir sugadinta nuotaika.Ar pasinaudosite mūsų siūloma galimybe geranoriškai ir taikiai išspęsti dalį problemų, priklauso tik nuo Jūsų. Mes pasirengę Jums padėti.

Norminiai dokumentai:

1. 2003 m. liepos 1 d.  Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, Nr.IX-1675 (Žin., 2003, Nr. 73-3352, i.k. 1031010ISTA0IX-167)

2. Dėl atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikos patvirtinimo (nauja redakcija nuo 2019-05-01 (TAR 2018-10-16 Nr. 16263)

Kai pastate yra daugiau negu vienas šilumos ar karšto vandens vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau Komisija) rekomenduojamus ir su ja suderintus Šilumos paskirstymo metodus arba pagal gyvenamojo namo butų savininkų parengtą savo metodą, suderintą su Komisija, nustačius kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui

Šilumos paskirstymo metodą vieną visam pastatui Civilinio kodekso nustatyta tvarka (balsų dauguma) renkasi pastato butų ar kitų patalpų šilumos vartotojai ir apie priimtą sprendimą informuoja šilumos tiekėją.  

Pastato bendraturčiams nepriėmus sprendimo dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo, šilumos paskirstymo metodą, labiausiai atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, iš Komisijos patvirtintų šilumos paskirstymo metodų parenka šilumos tiekėjas.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sudarytų ir patvirtintų šilumos paskirstymo metodų naujos redakcijos galioja nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d.

Suvartotos šilumos paskirstymas ne šildymo sezono metu

Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal kiekvieno daugiabučio namo  šilumos įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Visas šilumos apskaitos prietaisu  išmatuotas šilumos kiekis yra išdalijamas apmokėti vartotojams pagal pastatui taikomo šilumos paskirstymo metodo nuostatas. Vartotojai moka tik už šiuo prietaisu išmatuotą šilumos kiekį. 

Ne šildymo sezono metu daugiabučiuose namuose, namo šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis paskirstomas karštam vandeniui ruošti ir cirkuliacijai. Daugumai daugiabučių namų Utenoje šilumos paskirstymui taikomas Komisijos  sudarytas ir patvirtintas naujos redakcijos Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis  paskirstymo metodas Nr.4. 

Name suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti suskaičiuojamas pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio  rodmenis. Šį vandens kiekį padauginus iš Komisijos nustatytos šilumos normos vienam vandens kubiniam metrui pašildyti, gaunamas visas name tą mėnesį suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti. Iš viso name suvartoto  šilumos kiekio, nustatyto pagal šilumos punkte įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis,  atimama šiluma karštam vandeniui paruošti, o likusi šiluma priskiriama cirkuliacijai  ir dalinama iš butų skaičiaus.

Name suvartoto šilumos kiekio paskirstymo pavyzdys (  Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis  paskirstymo metodą Nr. 4)

20 butų daugiabučio namo šilumos apskaitos prietaisu išmatuota, kad per mėnesį namo vartotojai suvartojo 5 000 kWh šilumos. Šilumos punkte, prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklis parodė, kad visas namas sunaudojo 30 m³ vandens ir karštam vandeniui ruošti suvartojo 1 530 kWh šilumos (30 m³ x 51 kWh/m3; čia – 51 kWh/m3 - Komisijos nustatyta šilumos norma vandens vienam kubiniam metrui pašildyti). Iš viso šilumos kiekio atėmus šilumos kiekį karštam vandeniui paruošti, gaunama šiluma karšto vandens cirkuliacijai („gyvatukams“), kuri paskirstoma proporcingai butų skaičiui (5 000 – 1 530 : 20 =173,5 kWh/butui). Už cirkuliacinę šilumą („gyvatuką“), kiekvienas daugiabutis namas kiekvieną mėnesį moka už skirtingą šilumos kiekį.

Suskaičiavus šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio duomenis, gaunama, kad namas karštam vandeniui ruošti suvartojo šilumos 1 530 kWh, tačiau 20-ies butų  namo gyventojai deklaravo tik 20 m³ karšto vandens kiekį, kuriam paruošti buvo paskaičiuota 1 083,6 kWh šilumos (20 m3 x 54,18 kWh/m3); 54,18 – kWh/m3 šilumos sąnaudos vienam vandens m³ pašildyti, nustatytos karšto vandens kainoje, Utenoje. Šilumos sąnaudos m³ pašildyti keičiasi po šilumos ir karšto vandens kainų dedamųjų nustatymo.

Vadovaujantis Komisijos naujai sudarytais ir patvirtintais šilumos paskirstymo metodais, susidaręs  šilumos kiekio skirtumas  karštam vandeniui paruošti yra šiluma su nepaskirstytu karštu vandeniu. Šis šilumos kiekio skirtumas (1 530 – 1 083,6 = 446,4 kWh) padalijamas proporcingai  vartotojų butų (patalpų) plotui. Sąskaitose nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio atsirado papildoma atskira eilutė „Šiluma su nepaskirstytu karštu vandeniu“. Pakankamai dažnai bus atvejų, kai šioje eilutėje galutinė suma bus su minuso ženklu. Šiuo atveju galutinė vartotojo mokama suma sumažės. Taip gali įvykti dėl to, jeigu visi namo karšto vandens vartotojai bus deklaravę didesnį karšto vandens kiekį negu iš tikrųjų tą mėnesį namo karšto vandens ruošimo įrenginiais buvo paruoštas karšto vandens kiekis. 

Už  karštą vandenį vartotojai moka pagal karšto vandens skaitiklių rodmenis arba atskirais atvejais vandens kiekį, paskaičiuotą pagal normatyvus,  padauginus iš  UAB „Utenos šilumos tinklai“ nustatytos konkretaus mėnesio  karšto vandens kainos. 

Suvartotos šilumos paskirstymas šildymo sezono metu

Šildymo sezono metu daugiabučiuose namuose, namo šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis paskirstomas karštam vandeniui ruošti, karšto vandens cirkuliacijai ir pastato šildymui. Kiekviename daugiabučiame name suvartotą šilumą matuoja namo šilumos punkte įrengtas šilumos apskaitos prietaisas. Namo butų ir kitų patalpų savininkams paskirstomas tik šiuo prietaisu išmatuotas šilumos kiekis. Iš namo šilumos apskaitos prietaisu išmatuoto šilumos kiekio, atimami šilumos kiekiai karštam vandeniui ruošti ir cirkuliacijai, o likusi dalis priskiriama šildymui bei paskirstoma proporcingai butų plotui.

Vadovaujantis nauja šilumos paskirstymo metodo Nr.4 redakcija, name suvartotas šilumos kiekis karšto vandens ruošimui suskaičiuojamas pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio  rodmenis. Šį  vandens kiekį, padauginus iš Komisijos nustatytos šilumos normos vandens vienam kubiniam metrui  pašildyti (51 kWh/m3), gaunamas  visas tą mėnesį name suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti, kaip ir ne šildymo sezono metu.

Šildymo sezono metu kiekvienam daugiabučiam namui šilumos kiekis karšto vandens cirkuliacijai („gyvatukui“) nustatomas suskaičiuojant ne mažiau trijų iš eilės ne šildymo sezono (pvz.: vasaros) mėnesių vidutinę šilumos galią cirkuliacijai (kW). Ši šilumos galia karšto vandens cirkuliacijai konkrečiam namui bus taikoma viso ateinančio šildymo sezono metu. Taigi, šildymo sezono  metu mokestis už cirkuliacinę šilumą („gyvatuką“) kiekvienam daugiabučiam namui bus skirtingas.

Name suvartoto šilumos kiekio paskirstymo pavyzdys (  Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis  paskirstymo metodą Nr.4)

20 butų daugiabutis namas per mėnesį suvartojo 20 000 kWh šilumos, o šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklis  parodė, kad visas namas sunaudojo 30 m³ vandens ir  šiam vandens kiekiui pašildyti (karštam vandeniui ruošti) suvartojo 1 530 kWh šilumos (30 m³ x 51 kWh/m3; čia 51 kWh/m3 - Komisijos nustatyta šilumos norma  vandens vienam kubiniam metrui pašildyti). Namo cirkuliacinės sistemos šilumos galia, nustatyta pagal ne šildymo sezono trijų mėnesių vidurkį, sudarė 3 400 kW. Taigi, namo patalpų šildymui  šilumos kiekis  sudaro (20 000 kWh – 1 530 kWh – 3 400 kWh = 15 070 kWh), kuris paskirstomas proporcingai butų plotui. 

Suskaičiavus šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio  duomenis, gaunama, kad namas karštam vandeniui ruošti suvartojo šilumos 1 530 kWh (30 m3 x 51 kWh/m3), tačiau 20-ies butų namo gyventojai deklaravo tik 20 m³ karšto vandens kiekį. Vadinasi, šiam karšto vandens kiekiui paruošti buvo paskaičiuota 1 083,6 kWh  šilumos (20 m3 x 54,18 kWh/m³; čia 54,18 kWh/m3  - šilumos sąnaudos vandens m³ pašildyti, nustatytos karšto vandens kainoje, Utenoje. Šilumos sąnaudos m³ pašildyti keičiasi po šilumos ir karšto vandens kainų dedamųjų nustatymo.

Susidaręs  šilumos kiekio skirtumas karštam vandeniui paruošti pavadinta Šiluma su nepaskirstytu karštu vandeniu. Šis šilumos kiekio skirtumas (1 530 – 1 083,6 = 446,4 kWh) yra padalijamas proporcingai vartotojų butų (patalpų) plotui. Sąskaitose už šilumą ir karštą vandenį atsiranda atskira eilutė pavadinimu „Šiluma su nepaskirstytu karštu vandeniu“.

Viso namo karšto vandens cirkuliacinei šilumai („gyvatukams“) priskiriamas šilumos kiekis, įvertinus ne mažiau trijų ne šildymo sezono mėnesių namo cirkuliacinės sistemos šilumos galios vidurkį ir konkretaus mėnesio trukmę, sudaro 3 400 kWh arba 3 400 : 20 butų = 170 kWh/butui per mėn. 

Už  karštą vandenį vartotojai moka pagal karšto vandens skaitiklių rodmenis arba atskirais atvejais vandens kiekį, paskaičiuotą pagal normatyvus,  padauginus iš  UAB „Utenos šilumos tinklai“ nustatytos konkretaus mėnesio  karšto vandens kainos. 

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinti naujos redakcijos rekomenduojami šilumos paskirstymo metodai gali būti taikomi tokiais atvejais:

1. Kai šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir ties tiekimo-vartojimo riba pastato šilumos įvade įrengti du šilumos apskaitos prietaisai, matuojantys atskirai šildymui suvartotą šilumos kiekį ir geriamam vandeniui pašildyti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti  suvartotą šilumos  kiekį, taikomas Šilumos pagal dviejų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis paskirstymo metodas Nr. 1. Šį teisės aktą rasite čia .

2.  Kai šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir ties tiekimo-vartojimo  riba pastato  šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, o kiekviename bute įrengtas kompaktinis šilumos punktas, skirtas šildymui ir karšto vandens ruošimui, su įrengtu šilumos apskaitos prietaisu, taikomas Šilumos, kai butuose ir (ar) kitose patalpose įrengti kompaktiniai šilumos punktai,  paskirstymo metodas Nr. 2 . Šis paskirstymo metodas Utenoje netaikomas. Šį teisės aktą rasite čia .

3. Kai šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir ties tiekimo-vartojimo riba pastato šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį , o kiekviename bute įrengta  kolektorinė šildymo  sistema  su buto  įvade  įrengtais  šilumos  apskaitos prietaisais šildymui,  taikomas Šilumos pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis  paskirstymo metodas Nr. 3 . Šį teisės aktą rasite čia .

4. Kai šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir kai ties tiekimo-vartojimo riba pastato šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį pastatui šildyti ir karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens cirkuliacijai, taikomas Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodas Nr. 4 .   Utenoje daugiausiai daugiabučių namų šilumos paskirstymui taikomas šis metodas. Šį teisės aktą rasite čia .

Jeigu aukščiau aprašytų pastatų dalis butų ir patalpų atjungtos ar niekuomet nebuvo prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos, taikomas šilumos paskirstymo  metodas  Nr. 4 kartu su Šilumos kiekio pastato naudingam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5.

5. Kai pastate yra butų ir kitų patalpų, atjungtų ar niekada nebuvusių prijungtais prie pastato bendrosios šildymo sistemos arba pastate yra butų ir (ar) kitų patalpų, turinčių atskirus šilumos įvadus, kurių šilumos skaitikliai įrengti prieš pastato įvadinį šilumos apskaitos prietaisą, taikomas Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5 . Šį teisės aktą rasite čia .

6. Kai šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir kai ties tiekimo-vartojimo riba pastato šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį pastatui šildyti ir karštam vandeniui ruošti, o butuose įrengti ant šildymo elementų įrengti šilumos dalikliai, taikomas Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr. 6. Šis metodas gali būti taikomas kartu su kitais Komisijos rekomenduojamais šilumos paskirstymo metodais. Šį teisės aktą rasite čia.

7. Kai pastato šildymo ir karšto vandens sistemos  tipas, ir (ar)  atsiskaitomųjų šilumos ar karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo vietos, neatitinka nė vieno Komisijos rekomenduojamo taikyti  šilumos paskirstymo  metodo reikalavimų, taikomas vartotojų parengtas ir su Komisija suderintas šilumos paskirstymo metodas. Šilumos paskirstymo daugiabučiame gyvenamajame name metodas turi atitikti Komisijos patvirtintų Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisykles. Šį teisės aktą rasite čia.

UAB "Utenos šilumos tinklai" turi galimybę sąskaitas gyventojams pateikti elektroniniu paštu. Vartotojus, norinčius sąskaitas gauti elektroniniu paštu, prašome užpildyti sutikimo dėl sąskaitų gavimo elektroniniu paštu formą. Prašymą galite užpildyti ir atvykę į UAB "Utenos šilumos tinklai" Šilumos realizacijos tarnybą.

Tituliniame svetainės puslapyje paspaudus ant "Klientų aptarnavimas" pateiksime tris elektronines dokumentų formas:

-          Gyventojo sutikimas gauti s/f el. paštu

-          Įmonės sutikimas gauti  s/f el. paštu

-          Laisvos formos paklausimas/prašymas

Vartotojams, kuriems sąskaitos bus siunčiamos elektroniniu paštu, popierinių sąskaitų neteiksime, todėl jeigu iki mėnesio 10 d. elektroninės sąskaitos negausite, prašome skambinti telefonu (8 389) 63645 arba parašyti į elektroninį paštą adresu: realiz@ust.lt

Šilumos realizacijos tarnyba

2012 m. spalio 26 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija  nutarimu Nr. 03-329 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 03-116 „Dėl atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti“  pakeitimo, pakeitė   vidutinį energijos sąnaudų  karšto vandens cirkuliacijai normatyvą.  Pagal nutarimą, kai karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti virtuvėje ir būsto pagalbinėse patalpose (vonioje ar tualete) bei įrengtas vonios šildytuvas  bus taikomas 240 kWh/būstui per mėnesį normatyvas ( iki šiol buvo 160 kWh/ būstui per mėnesį). 

Atliekant name suvartotos šilumos paskirstymą, namams, turintiems tokį karšto vandens tiekimo tipą (daugiausiai devynių aukštų  gyvenamieji namai ir naujos statybos namai) pasikeitus karšto vandens cirkuliacijos normatyvui, pasikeis tik name suvartotos  ir įvadiniu šilumos skaitikliu išmatuotos šilumos paskirstymas, tai yra padidės šilumos kiekis priskirtas  namo karšto vandens cirkuliacijai palaikyti, bet analogišku dydžiu sumažės šilumos kiekis priskirtas pastato šildymui.  

Kiti karšto vandens tiekimo tipų  cirkuliacijos normatyvai nepakeisti ir suvartotos šilumos paskirstymas name  nepasikeitė.

2012 m. spalio 26 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas „Dėl atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti“ pakeitimo“ (Žin.,2012, Nr. 130-6604).