Įvertinkite

VKEKK DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI IR KOMISIJOS ATSAKYMAI (2012 11 22)


Kodėl reikia mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą?
Šilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti teisiniai pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje nurodyta, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Taigi daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes, kaip jau buvo minėta, pagalCivilinio kodekso 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Daugiabučio namo bendrasavininkai privalo mokėti už bendrųjų patalpų šildymą, net ir tuo atveju, jei laiptinėse yra atjungti radiatoriai, taip yra, todėl, kad šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu. Šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines.
Nuo ko priklauso sąskaitos už šildymą dydis?
Sąskaitos dydis ar mokėjimas už daugiabučio buto šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio. Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams. Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių: namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir oro temperatūros. Net ir esant tai pačiai lauko temperatūrai, daugiabučio namo šilumos suvartojimas gali kisti dėl likusių dviejų faktorių (galbūt per metus kai kuriuose butuose buvo prijungti papildomi radiatoriai ir taip išbalansuota vidaus šildymo sistema, dėl ko vienuose butuose buvo šalčiau, bet siekiant užtikrinti visiems higienos normas atitinkantį šildymą, į namą paduota daugiau šilumos ir pan.). Konkretaus daugiabučio namo šilumos suvartojimo augimo analizę turėtų pateikti namo administratorius ir pasiūlyti sprendimo būdus, kaip sumažinti šilumos poreikį.
Nuo ko priklauso šilumos kaina?

Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Turto nuomos mokesčiai ir kitos sąnaudos, nesusijusios su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla, negali būti įtraukiamos į šilumos ar karšto vandens kainas. Į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis.

Kodėl šilumos vartotojai, kurių butuose ar kitose patalpose teisės aktų nustatyta tvarka atjungti vonios šildytuvai, privalo mokėti cirkuliacijos mokestį?

Daugiabučio namo gyventojai apmoka tik tą šilumos kiekį, kurį jų daugiabutis sunaudoja. Šis šilumos kiekis užfiksuojamas įvadiniu apskaitos prietaisu. Užfiksuotas šilumos kiekis vėliau yra paskirstomas patalpų šildymui ir karšto vandens temperatūros palaikymui. Daugiabučio namo gyventojai moka cirkuliacijos mokestį, todėl, kad jiems suteikiama karšto vandens temperatūros palaikymo paslauga, t. y. karštas vanduo yra cirkuliuojamas daugiabučio namo karšto vandens vamzdynais, kad bet kada atsukus karšto vandens čiaupą, iš karto bėgtų karštas, o ne šaltas vanduo. Cirkuliuodamas karštas vanduo išspinduliuoja dalį šilumos, todėl jis nuolat turi būti pašildomas iki reikiamos temperatūros, t. y. turi būti palaikoma karšto vandens temperatūra. Daugiabučio namo karšto vandens cirkuliaciniame kontūre be karšto vandens vamzdynų yra pajungti ir vonių patalpose esantys rankšluosčių džiovintuvai („gyvatukai“), kuriais cirkuliuodamas karštas vanduo atiduoda šilumos dalį, reikalingą vonios patalpų sanitarinių higienos sąlygų užtikrinimui. 

Šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti priklauso nuo karšto vandens sistemos konstrukcijos, butuose įrengtų vonios šildytuvų konstrukcijos ir galios. Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikoje nustatyta, kad esant bute įrengtai dvivamzdei cirkuliacinei sistemai be vonios šildytuvo, taikomas 80 kWh energijos sąnaudų normatyvas karšto vandens temperatūros palaikymui.

Kodėl atsisakius leisti karšto vandens tiekėjui įrengti karšto vandens atsiskaitomąjį prietaisą – karšto vandens skaitiklį, yra taikomas normatyvas?

Šilumos ūkio įstatymas numato, kad vartotojai gali pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas privalo įrengti karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus. Šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai turi teisę ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikus raštišką prašymą buto ir ar kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus. Taigi buitiniai karšto vandens vartotojai privalo leisti karšto vandens tiekėjo, pastato valdytojo, prižiūrėtojo atstovams, pranešusiems iš anksto, įrengti karšto vandens skaitiklius, nuskaityti jų rodmenis, apžiūrėti karšto vandens bendro naudojimo sistemos elementus, esančius vartotojo bute, karšto vandens skaitiklius, jų įrenginių elementus, atlikti jų priežiūros, remonto darbus, o prireikus lokalizuoti avariją ar likviduoti jos pasekmes. 

Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir (ar) kitų patalpų savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgaliotus atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą, minėti asmenys, pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles įforminę savininkų atsisakymą, turi teisę šių patalpų savininkų suvartotą šilumos ir karšto vandens kiekį nustatyti pagal tokiems atvejams Komisijos nustatytą metodiką.

Kur kreiptis, jeigu, mano nuomone, daugiabučių namų savininkų bendrija netinkamai paskirsto šilumą ir taiko kainas bei tarifus, skaičiuojant mokesčius už šilumą ir karštą vandenį?
Bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius). Jei nustatoma pažeidimų, medžiaga perduodama svarstyti bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimui. Ne mažiau kaip 1/5 bendrijos narių teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kad šie ištirtų, ar bendrija, bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) veikė tinkamai. Dėl netinkamo bendrijos veiklos vykdymo Jūs taip pat turite teisę kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Kaip Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija užtikrina, kad bazinės kainos skaičiavimui pateikiami įmonių duomenys yra teisingi?

Įmonės vadovas parašu tvirtina teikiamų dokumentų teisingumą ir tikslumą. Visi Komisijai pateikiami įmonės dokumentai yra patvirtinami įmonės vadovo parašu. Už žinomai klaidingai pateiktą informaciją įmonės vadovas atsako pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą Energetikos įstatymas numato kai kuriuos atvejus, susijusius su informacijos nepateikimu ar melagingos informacijos pateikimu, kai įmonėms gresia bauda iki 2 proc. metinių pajamų.

Komisija turi ir praktines procedūras, leidžiančias užtikrinti, kad pateikta apskaitos informacija atitiktų faktinę. Tai investicijų (projektų ir verčių) derinimas bei eksploatacijos pradžios fiksavimas, turto vienetų daugiametė stebėsena, sąnaudų straipsnių lyginimas su panašaus dydžio įmonėmis ir tos pačios įmonės praėjusiais laikotarpiais, dažnai – pirminių apskaitos dokumentų kopijų pateikimas, Komisijai teikiamos informacijos sugretinimas su finansinėje atskaitomybėje teikiama informacija. Nuomos sutarties sąlygų vykdymą ir investicijas į šilumos ūkį prižiūri savivaldybės įsteigta sutarties vykdymo priežiūros komisija. Taip pat savivaldybėje yra audito skyrius, kuris atlieka savivaldybės įmonių auditus. Finansinis auditas atliekamas kartą metuose.

Daugelyje naujos statybos namų kiekvienas butas turi atskirą skaitliuką ir šilumą reguliuoja savarankiškai. Jeigu bute užsukta šiluma – skaitliukas rodo 0, kodėl vis tiek pateikiamos sąskaitos už šildymą?
Jeigu šildymas užsuktas, o bute yra šilta, tuomet akivaizdu, kad šiluma patenka į būstą per bendrą sistemą. Sienos neriboja šilumos „vaikščiojimo“ per butus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto šilumos specialistų skaičiavimu (buvo atliktas eksperimentas), normaliai būstą besišildantis gyventojas šilumos suvartoja tik 30 proc. daugiau nei butas, kurio šilumos apskaitos prietaisai rodo nulinį suvartojimą. Todėl yra patvirtintas šilumos paskirstymo metodas, pagal kurį šildymą užsukusiam butui yra priskiriama 70 proc. vidutiniškai tame name kvadratiniam metrui sunaudoto šilumos kiekio (pvz., jeigu vidutiniškai name vienam kvadratiniam metrui buvo sunaudojama 10 kWh, tai užsukusiam šildymą butui bus priskiriama 7 kWh vienam kvadratiniam metrui). Šią sąlygą gyventojai bendru sutarimu gali pakeisti ir priimti sprendimą kitu principu dalintis namo šilumos suvartojimą.
Gyventojai kas mėnesį moka „gyvatuko“, kuris šildo vonią, mokestį. Tačiau prasidėjus šildymo sezonui sąskaitos už šildymą išrašomos už bendrą buto plotą. Vadinasi, už vonios kambario šildymą mokame du kartus?

Daugiabučio gyventojai apmoka tik tą šilumos kiekį, kurį jų daugiabutis sunaudoja. Šis šilumos kiekis užfiksuojamas įvadiniu apskaitos prietaisu. Užfiksuotas šilumos kiekis vėliau yra paskirstomas patalpų šildymui ir „gyvatukui“. Už „gyvatuką“ mokame todėl, kad būtų užtikrintas karšto vandens temperatūros palaikymas (t. y., kad atsukus čiaupą iš karto bėgtų karštas vanduo) ir buto pagalbinių patalpų (vonios ir tualeto) sanitarinės higienos sąlygos (kad drėgmėje nesikauptų pelėsis). 

Visų butų gyventojų „gyvatukų“ energijos suma (1 „gyvatukas“ prilyginamas dažniausiai 160 kWh) bei sunaudotos energijos karštam vandeniui ruošti suma (1 kub. m. prilyginamas 51 kWh) atimama iš namo įvadinio apskaitos prietaiso užfiksuoto bendro namo suvartoto šilumos kiekio. Šis likęs šilumos kiekis paskirstomas tarp butų. Taigi šiluma paskirstoma proporcingai pagal butų plotus ir, netgi eliminavus vonios ir tualetų plotus, bendras šilumos kiekis, kurį reikia paskirstyti tarp butų, išliktų tas pats.

Ar teisėta dujų įmonei kompensuoti negautas pajamas, perskaičiuojant gamtinių dujų tarifus vartotojams?

Pagal Gamtinių dujų įstatymą buitiniams vartotojams gamtinių dujų kainos nustatomos du kartus per metus. Kadangi tarifas nustatomas pusei metų, į jį įtraukiama prognozuojama gamtinių dujų kaina, kuri gali būti mažesnė arba didesnė už faktines importo kainas, kas lemia bendrovės faktinių ir prognozuojamų sąnaudų neatitikimą. Gamtinių dujų įstatymas nustato kompensacinį gamtinių dujų tarifo buitiniams vartotojams skaičiavimo mechanizmą: nustačius, jog faktinės gamtinių dujų kainos yra mažesnės nei buvo prognozuotos ir įtrauktos į gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams, permokėta pajamų dalis grąžinama buitiniams vartotojams artimiausio tarifo perskaičiavimo metu. Akcentuotina, kad nebuitiniai gamtinių dujų vartotojai už dujas atsiskaito kas mėnesį aktualiomis dujų importo kainomis.

Kokiam laikotarpiui nustatoma dujų kaina sutartyje su Rusija? Kodėl nuolat teigiama, kad dujos brangs, jeigu kaina nustatyta sutartyje?
Sutartys dėl gamtinių dujų pirkimo yra pasirašomos metams. Dujų kaina apskaičiuojama kiekvieną mėnesį pagal sutartyje minėtam laikotarpiui nustatytą formulę. Kainų kitimas kas mėnesį tiesiogiai priklauso nuo mazuto ir gazolio kainų (apskaičiuotų kaip aritmetinis vidurkis per šešis kalendorinius mėnesius prieš naują dujų kainos apskaičiavimo mėnesį) bei Euro ir JAV dolerio kurso: didėjant arba mažėjant mazuto ar gazolio kainai tarptautinėse rinkose, atitinkamai didėja arba mažėja importuojamų gamtinių dujų kaina.
Ar Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama šilumos kainas, gali reguliuoti šilumos tiekimo įmonių darbuotojų atlyginimų dydį?
Skaičiuodama šilumos tiekėjų šilumos energijos kainas, Komisija nustato bendrą darbo užmokesčio fondą, kuris ribojamas panašaus dydžio įmonių pasiektais vidutiniais darbo našumo rodikliais bei darbo užmokesčio vidurkiais. Nustačius darbo užmokesčio fondo dydį, įmonė pati sprendžia, kaip jį paskirstyti tarp skirtingų pareigybių darbuotojų. Įmonė galėtų viršyti nustatytąjį darbo užmokesčio fondą tik savo pelno sąskaita.
Ar vartotojai apmoka visus šilumos trasose patiriamus nuostolius?
Šilumos nuostoliai, kurie įvertinami šilumos kainoje, yra normuojami vadovaujantis ūkio ministro patvirtinta Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodika bei panašių pagal dydį šilumos tiekėjų vidutinius nuostolius. Neatitikimą tarp faktinių ir į kainą įskaičiuotų norminių nuostolių šilumos tiekėjas dengia iš savo pelno. 2009 metais vidutiniai šilumos tiekimo nuostoliai Lietuvoje buvo 15,9 proc., kai 2003 metais siekė 19,8 proc. Vakarų šalyse eksploatuojamų šiuolaikinių, optimalaus dydžio, su gera termoizoliacija vamzdynų technologiniai šilumos perdavimo nuostoliai sudaro apie 10–12 proc. nuo patiekto į tinklą šilumos kiekio.
Kaip atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos?

Būtina pabrėžti, kad viso namo atsijungimas yra tinkamesnė alternatyva nei atsijungimas pavieniais butais. Atsijungimo sąlygas galima rasti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 8 skyriuje. Taisyklėse yra išskirti 5 galimi atjungimo atvejai: atjungti negyvenamas patalpas, individualų arba dvibutį namą, daugiabutį namą, daugiabučio namo sekciją (bloką), daugiabučio namo butą ar kitą patalpą. 

Pirmų dvejų atvejų atjungimo sąlygos panašios. Pastato savininkas pateikia prašymą savivaldybės institucijai išduoti technines sąlygas ir kartu turi pateikti kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą, kitą) tieksiančio asmens išduotą pažymą apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį atjungiamam objektui šildyti. Savivaldybė arba jos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pateikia atsakymą. 

Individualaus ar dvibučio namo savininkai, pageidaujantys atjungti prie šilumos perdavimo tinklų prijungtus pastato šildymo įrenginius ir keisti pastato šildymo būdą, turi teisę vienašališkai nutraukti šilumos pirkimo – pardavimo sutartį, apie tai pranešę šilumos tiekėjui ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų. Jeigu dėl individualaus namo atjungimo pažeidžiamos kitų pastatų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie pastato šilumos ir karšto vandens įrenginių, savininkų teisės ar teisėti interesai, teks atlikti darbus, užtikrinančius kitų savininkų interesus. Šilumos tiekėjas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikia namo savininkui atsijungimo sąlygas. Per nustatytą terminą šilumos tiekėjui nepateikus atjungimo sąlygų ar pagrįstai motyvuoto atsisakymo jas pateikti, savivaldybės institucija gali išduoti atsijungimo sąlygas pati. Jeigu norima atjungti daugiabutį namą ar daugiabučio namo sekciją (bloką), sprendimą atsijungti priėmę daugiabučio namo (ar jo sekcijos) gyventojai kreipiasi į savivaldybės instituciją su prašymu išduoti technines sąlygas ir kartu pateikia kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą, kitą) tieksiančio asmens išduotą pažymą apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį atjungiamam objektui šildyti ir daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų priimtą sprendimą ir pavedimą valdytojui atjungti daugiabutį namą ar jo sekciją nuo centralizuoto šildymo sistemos. Savivaldybė arba jos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pateikia atsakymą. Taip pat reikia pateikti prašymą Šilumos tiekėjui, kuris, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo informacijos įregistravimo, pateikia atsakymą. 

Atjungiant daugiabučio namo butą ar kitą patalpą, savininkas, pageidaujantis pakeisti šildymo būdą, pateikia savivaldybės institucijai prašymą išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus ir informaciją, prie kurios pridedami šie dokumentai: 

1. Buto ar kitų patalpų savininko, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimas vykdyti prievoles prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros. 

2. Savivaldybės ar jos įgaliotos institucijos ar teisės aktų nustatytos kitos institucijos išvada, kad dėl buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų ir kito jų šildymo būdo kiti to daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nepatiria papildomų išlaidų arba šių išlaidų išklotinė. 

3. Šilumos tiekėjo ar valdytojo pažyma, kad, dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo, nebus pažeidžiamos arba pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai. 

4. Jeigu dėl daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų prašymo atjungti pastato sekcijos (bloko), buto ar kitų patalpų šildymo įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą įgyvendinimo kiti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai patiria papildomų išlaidų, savivaldybė atsijungimo sąlygas išduoda tik tada, kai daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas pateikia jo pasirašytą sutartį su valdytoju dėl papildomų išlaidų kitiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams atlyginimo. Jeigu tokia sutartis nesudaroma ar nepateikiama per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo atjungti buto ar kitų patalpų šildymo sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo sistemų ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, prisijungimo sąlygos neišduodamos ir apie tai raštu informuojami daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai – buitiniai šilumos vartotojai. 

Savivaldybė arba jos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pateikia atsakymą. Taip pat turi būti pateikiamas prašymas šilumos tiekėjui, kuris, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo informacijos įregistravimo, pateikia atsakymą.

Kaip dažnai turi būti tikrinami šalto vandens apskaitos prietaisai? Ar gyventojams reikia mokėti už jų patikrą?
Geriamojo vandens apskaitos prietaisų priežiūrą ir patikrinimą atlieka vandens tiekimo įmonės. Tokie patikrinimai vykdomi kas ketvirtį, tačiau pas vartotojus, kurie nedeklaruoja arba deklaruoja ir nemoka už teikiamas paslaugas, įmonės darbuotojai tikrinimą atlieka dažniau. Geriamojo vandens apskaitos prietaisų patikros terminus nustato Lietuvos metrologijos tarnyba, kontrolę atlieka metrologijos inspekcija. Vandens tiekimo įmonės atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų butuose metrologinė patikra vykdoma kas 4 metus, o esant būtinybei – gali būti atliekama ir pagal vartotojo iškvietimą. Gyventojams už metrologinę patikrą atskirai mokėti nereikia (išskyrus atvejus, kai gyventojas abejoja skaitiklio rodmenimis, atliekama papildoma patikra ir vartotojo įtarimas nepasitvirtina, t. y. apskaitos prietaisas rodo teisingus duomenis), nes šios sąnaudos yra įskaičiuotos į pardavimo kainą, kurią gyventojai moka kiekvieną mėnesį.
Kodėl reikia mokėti vandens pardavimo kainą, nors nebuvo sunaudotas nė vienas kubinis metras geriamojo vandens?
Vandens tiekimo įmonė vykdo pardavimo veiklą, už kurią vartotojai (abonentai), nepriklausomai nuo suvartoto vandens kiekio, kas mėnesį moka fiksuotą pardavimo kainą. Į šią kainą įskaičiuojamos abonentinės tarnybos darbo užmokesčio ir socialinio draudimo, apskaitos prietaisų nusidėvėjimo, įrengimo, techninės priežiūros, keitimo, metrologinės patikros, remonto, sutarčių sudarymo, sąskaitų parengimo, jų pateikimo bei kitos būtinosios sąnaudos, susijusios su pardavimo veikla. Šios sąnaudos išskirtos iš vieno kubinio metro geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo kainos. Už šią pardavimo kainą gyventojams abonentinės tarnybos darbuotojai turi įrengti/pakeisti geriamojo vandens apskaitos prietaisus, vykdyti jų priežiūra, atlikti metrologinę patikrą, išrašyti sąskaitas, tikrinti suvartoto vandens deklaravimo teisingumą. Papildomai informuojame, kad vartotojams, pateikus vandens įmonei raštišką prašymą, suteikta galimybė laikinai sustabdyti geriamojo vandens tiekimą ir nemokėti pardavimo kainos. Tačiau atkreipiame dėmesį, jog, laikinai sustabdžius geriamojo vandens tiekimą vartotojo prašymu, vandens tiekėjai gali reikalauti sumokėti už atjungimo (prijungimo) paslaugą.
Žiūrėti tinklų žemėlapį

Įvertinkite mūsų paslaugas