Įvertinkite

Naujienos

Taupome šilumą – taupome savo pinigus

2018 12 18

Utenos daugiabučių namų gyventojai už lapkričio mėnesio būsto šildymą mokės apie 2 proc. daugiau nei 2017 m. lapkričio mėnesį.

Šių metų lapkritis buvo 1 laipsniu šaltesnis nei praėjusiais metais - mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 2,3 laipsnio šilumos, o pernai - 3,5 laipsnio šilumos. Šildymui vidutiniškai suvartota apie 2,5 procento daugiau šilumos, o išlaidos šildymui dėl  didesnio suvartojimo ir didesnių šilumos kainų padidėjo apie 3,8 procento.

Sąskaitos už šildymą dydį įtakoja ne tik šilumos kaina, bet ir šilumos suvartojimas pastate. Tai lemia oro temperatūra, pastato šilumos charakteristikos, nustatyti vartojimo bei taupymo režimai, kiekvieno namo šilumos ūkio priežiūra ir, žinoma, gyventojų įprotis taupyti šilumą bei kiti faktoriai.

Nuo praeitų metų lapkričio mėnesio šilumos kaina Utenoje yra mažiausia Lietuvoje. Šių metų lapkritį kaina buvo 4,34 Eur ct/kWh su PVM, t. y. 23 proc. mažesnė nei lapkričio mėnesio vidutinė šilumos kaina Lietuvoje (5,66 Eur ct/kWh su PVM) bei 2,4 proc. didesnė už 2017 m. lapkričio mėnesio kainą (4,24 Eur ct/kWh su 9 procentų PVM).

Mokesčiai už šilumą skaičiuojami suvartotą šilumos kiekį pastate, nustatytą pagal šilumos apskaitos rodmenis, paskirstant pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus šilumos paskirstymo metodus. Nors šilumos kaina Utenoje visiems šilumos vartotojams vienoda, tačiau išlaidos už vieno kvadratinio metro šildymą yra gana nemažos ir  kai kurių namų skiriasi net penkis kartus.

Lapkričio mėnesio Utenos daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo sąnaudos pasiskirsto taip:

20 - 25 kWh/m2 arba 0,90 - 1,11  Eur/m2             7 namai (apie 2 %  nuo visų namų skaičiaus);

15 - 20 kWh/m2 arba 0,66 - 0,86 Eur/m2              62 namai (apie 22 %);

10 - 15  kWh/m2 arba 0,45 - 0,65 Eur/m2             181 namai (apie 62 %);

5 - 10  kWh/m2 arba 0,22 - 0,44 Eur/m2               41 namai (apie 14 %).

 

 Vienam kvadratiniam metrui šildyti vidutiniškai suvartota 12,53 kWh šilumos, o vidutinės išlaidos sudaro 0,54 Eur/m2. Tai sudarytų 27 Eur už 50 m2  buto šildymą, o pagal Lietuvos vidutinę kainą – būtų 35 Eur.

Naujos statybos ir renovuotuose namuose vidutinės išlaidos už 50 m² buto šildymą - apie 16 Eur, nerenovuotuose, tačiau mažai šilumos suvartojančiuose ir šilumą taupančiuose namuose - apie 21 Eur, o mažuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose arba blogos šiluminės būklės namuose ir šilumos netaupančiuose namuose - nuo 45 iki 55 Eur.

Mažiausiai šilumos suvartojo, išskyrus renovuotus, tokie namai kaip Aušros g. 63, 67, 83, Aukštakalnio g. 116, Sėlių g. 67, kurių išlaidos už 50 m2 šildymą sudaro apie 20 Eur, o tokių namų kaip J. Basanavičiaus g. 110, Užpalių g. 88, Tauragnų g. 4, Utenio a. 10, K. Donelaičio g. 12 išlaidos už 50 m2 šildymą sudaro apie 45-55 Eur. Taigi išlaidos už būsto šildymą renovuotuose bei šilumą taupančiuose namuose ir prastos šiluminės būklės namuose skiriasi apie 3-5 kartus. Gera žinia ta, kad šiais metais padaugėjo  daugiabučių, kurie suvartojo mažiau šilumos, lyginant su praeitų metų lapkričiu, taupydami šilumą (nevertinant naujai renovuotų namų).

Kaip sumažinti šilumos suvartojimą daugiabučiuose namuose ir kituose visuomeninės paskirties pastatuose?

Visuose pastatuose, kuriuose yra įrengti automatizuoti šilumos punktai, yra galimybė automatiškai reguliuoti šildymo ir karšto vandens temperatūrą atskiromis paros valandomis. Tam reikia geranoriško sutarimo tarp kaimynų ir kreiptis į namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją arba administratorių, kad sumažintų šildymo ir karšto vandens režimus, ypač nakties metu, nepažeidžiant nustatytų higienos normų reikalavimų.

Gyventojai už šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas kiekvieną mėnesį atsiskaito su prižiūrėtoju (ar namą administruojančia įmone) ir turi teisę reikalauti iš jo kokybiškų paslaugų - šiuo atveju šilumos punkto įrenginių tinkamos techninės būklės palaikymo ir optimalaus gyventojų poreikius atitinkančio energijos vartojimo grafiko nustatymo automatizuotame šilumos punkte.

  Dalis šilumos pastatuose gali būti prarandama per neizoliuotus ar tik iš dalies izoliuotus vamzdynus, sklendes, čiaupus, ventilius ir kitą šilumos punktuose ar stovuose esančią armatūrą. Šiuos elementus būtina izoliuoti, tačiau šiuos darbus jau gali atlikti tik atestuotas pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas. Gyventojai turėtų reikalauti iš jo, kad šie darbai būtų atlikti.

Tam, kad namo šildymo sistema būtų subalansuota, reikia, kad radiatorių ir jų sekcijų kiekviename bute būtų tiek, kiek numatyta namo sistemos projekte. Jei bute primontuoti papildomi radiatoriai, tai vieniems būna per šilta, kitiems - šalta. Tiems, kam per karšta,  atidaro langus ir leidžia šilumą lauk. Tokiu būdu tenka daugiau mokėti visam namui, kadangi šiluma skirstoma proporcingai pagal plotą. Dėl tokių situacijų gyventojai taip pat turėtų kreiptis į savo namo administratorių arba šildymo ir karšto vandens prižiūrėtoją.

           Dar viena, palyginti, paprasta šilumos taupymo priemonė yra ant radiatorių sumontuojami termostatai – prietaisai, padedantys reguliuoti patalpos oro temperatūrą. Jie palaiko vartotojo nustatytą temperatūrą tol, kol termostatas nenustatomas kitaip. Tačiau šie prietaisai efektyvūs tik naujos statybos arba renovuotuose pastatuose, kuriuose buvo modernizuota šildymo sistema.

Jeigu jūsų šilumos punktas neautomatizuotas (mūsų žiniomis, tokie yra 24 daugiabučiuose namuose, 12 individualių gyvenamųjų namų bei 14 visuomeninės paskirties pastatų), esant galimybei, automatizuokite šilumos punktą.

 Be abejo, pats efektyviausias būdas taupyti šilumą – kompleksinė pastato renovacija. Tai jau nėra paprasta priemonė, tačiau leidžianti sutaupyti daugiausia šilumos. Jeigu jūsų buto kvadratinio metro šildymui suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį siekia 25 ir daugiau kilovatvalandžių, rekomenduojama rimtai apsvarstyti galimybę renovuoti pastatą, nes tai yra vienintelis būdas ženkliai sumažinti šilumos praradimus pastate. Jau vien tik Lietuvoje esantys pavyzdžiai rodo, kad įvykdę kompleksinę pastato renovaciją, gyventojai sutaupo nuo 40 iki 60, o atskirais atvejais net iki 70 proc. šilumos.

Pačių šilumos vartotojų sąmoningumas racionaliai šeimininkauti šilumos suvartojimą daugiabučiuose namuose gali sumažinti 10 ir daugiau procentų šilumos ir atitinkamai sumažinti  sąskaitas už ją. Siūlomus veiksmus paprasta įgyvendinti, nedaug kainuoja, pakanka tik pakeisti savo įpročius. Tačiau efektyvus šilumos taupymas daugiabučiuose namuose įmanomas tik tada, jeigu visi gyventojai įsitrauks ir prisidės prie šilumos taupymo proceso.

        Didžiausi šalto oro srautai į patalpas patenka pro nesandarius langus ir duris. Tad natūralu, kad pirmiausia reiktų juos užsandarinti. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos galima užsandarinti silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Sandarinti reikia ne tik lango rėmus, bet ir stiklą. Tuo pačiu principu galima užsandarinti ir buto ar laiptinės lauko duris. Taipogi         nereikėtų užstatyti radiatorių baldais ar uždengti jų dekoratyvinėmis grotelėmis ar užuolaidomis. Didelių gabaritų baldus statykite prie išorinių sienų. Taip padidinsite galimybes šilumai iš radiatorių sklisti į kambario vidų, o šalčiui iš lauko – sumažinsite. Saulėtomis šaltojo sezono dienomis atitraukite užuolaidas ar žaliuzes. Taip leisite saulės spinduliams apšviesti ir pašildyti Jūsų būstą.         Kambariuose už radiatorių įrenkite šilumą atspindinčius ekranus, kurie atspindi iki 90 proc. infraraudonųjų spindulių ir sąlygoja patalpos oro temperatūros padidėjimą 1-2 laipsniais.

        Patalpas vėdinkite plačiai atidarę langus ir sukūrę trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpas, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu pamažu, bet ilgą laiką. Tokiu būdu į patalpas įeis pakankamai šviežio oro, bet nespės išeiti šiluma. Išeidami iš namų, uždarykite langus ir orlaides. Prieškambarių, laiptinių ir kitų šaltų patalpų duris taip pat laikykite uždarytas. Esant galimybei, įstiklinkite balkonus ar lodžijas. Jų įstiklinimas sumažina šalto oro skverbimąsi į butą, todėl oro temperatūra gretimame kambaryje lieka normali ir vėjuotą dieną.

        Šilumą padeda sutaupyti ir karšto vandens vartojimo įpročių pakeitimas. Pavyzdžiui, mažiau karšto vandens sunaudojama prausiantis po dušu, o ne prileidžiant į vonią, indus plaunant užkimštoje kriauklėje, o ne po tekančia srove ir pan.

Manome, kad dėl vis kylančių kuro, elektros  kainų, šilumos kaina taip pat didės, todėl keiskime savo įpročius ir prisidėkime prie šilumos ir  pinigų taupymo.

 

UAB „Utenos šilumos tinklai“ interneto svetainėje www.ust.lt galima sužinoti, kiek kiekvieną mėnesį gyvenamieji namai suvartojo šilumos vienam kvadratiniam metrui šildyti, kiek tenka mokėti už buto kvadratinį metrą bei pasilyginti su kitų analogiškų namų duomenimis. Kitų miestų šilumos suvartojimo analizę galite rasti šilumos tiekėjų asociacijos interneto svetainėje www.lsta.lt .

 

UAB „Utenos šilumos tinklai“ administracija
Žiūrėti tinklų žemėlapį

Įvertinkite mūsų paslaugas