UAB ,,Utenos šilumos tinklai“ – specifinės paskirties įmonė, gaminanti ir teikianti šiluminę energiją Utenos miesto įmonėms, įstaigoms ir gyventojams. Įmonės gimimo data – 1966 m., kai buvo pradėtas statyti trikotažo fabrikas, o kartu ir katilinė (vėliau tai įmonės papildinys, vadinamas trikotažo katiline). Statybai vadovavo inžinierius Silvestras Sinkus ir Kauno paleidimo – derinimo valdybos inž. derintojas J. Baltrušaitis. 1961 03 20 į Kauno Petrašiūnų aukštųjų kvalifikacijos kursų kėlimo filialą išvyko mokytis pirma 8 mašinistų grupė, o rugpjūčio mėnesį pradėta kurti cheminį vandens paruošimą aptarnaujanti laborančių, aparatininkių grupė. Katilinėje buvo sumontuoti 2 garo katilai DKVR – 20/13 (20 t/val. našumo), pradėtas statyti ir trečias analogiškas garo katilas, sumontuoti 3Na katijonitiniai vandens valymo filtrai, 2 po tūkst. t talpos mazuto rezervuarai, siurblinė. Pirmą kartą katilinė užkurta 1967 11 10. Garo katilui Nr. 1 buvo atliktas šarminimas. Iš pradžių buvo kūrenama malkomis, vėliau, pašildžius mazutą, nuo lapkričio 19 d. pradėta kūrenti mazutu. Buvo nutiesti pirmieji šiluminės trasos kilometrai iki Vyturių kvartalo ir 1967 m. pab. šilumos energija pradėjo tekėti į trikotažo fabriką ir į porą gyvenamųjų namų Vyturių mikrorajone. 1969 m., vykdant tuometinės šalies vyriausybės nurodymą, trikotažo katilinė buvo įvesta į centralizuoto šilumos tiekimo sistemą, t. y. perduota Panevėžio šilumos tinklams. Augant miestui ir vystantis pramonei šios katilinės pajėgumo nebeužteko, todėl 1974 m. buvo pradėta statyti nauja katilinė pramonės rajone. Katilinėje buvo sumontuoti 3 garo katilai DKVR-20/13 (20 t/val. našumo), 2 vandens šildymo katilai VŠK PTVM-30 (30 Gcal/val. našumo), 3 mazuto rezervuarai (po 2 tūkst. t talpos), mazuto siurblinė, cheminio valymo cechas, reagentų ūkis. 1978 m. ši katilinė buvo perduota į Panevėžio šiluminių tinklų balansą ir pavadinta Panevėžio šilumos tinklų Utenos šilumos tinklų rajonu. Katilinė buvo plečiama, pastatytas galingesnis garo katilas E-50/14 (50 t/val. našumo), 2 vandens šildymo katilai KVGM – 50 (50 Gcal/val. našumo), pastatytas H-Na katijonavimo vandens valymo cechas, mechaninės dirbtuvės, sandėliai. Nuo 1997 07 01 pagal Lietuvos vyriausybės nutarimą įkurta SPAB ,,Utenos šilumos tinklai“, kuri priklauso rajono savivaldybei. 1998 m. pastatyti 2 mazuto rezervuarai (po 10 tūkst. t talpos), sumontuoti nutekamųjų vandenų valymo įrenginiai, naujas mazuto ūkis, į kurį įeina siurblinė, kondensato valymo įrenginiai, mazuto pašildytuvas, nulinė talpa. Bendras katilinių instaliuotas galingumas 270,5 G cal/val. arba 314,5 Mwh. Šiluminių tinklų ilgis 57,25 km, termofikacinio vandens – 50,05 km garotiekio – 7,2 km. Pagrindiniai šiluminės energijos vartotojai yra gyventojai ir pramonės įmonės (AB ,,Utenos trikotažas“, AB ,,Mėsa“, AB ,,Utenos gėrimai“, AB ,,Skalva“, AB ,,Utenos duona“ ir kt. 1996 m. pramonė panaudojo 57%, o gyventojai – 43% šiluminės energijos, kad būtų galima šilumą tiekti gyventojams, įrengta 354 įvadai. 1996 m. sukūrena 41921 t mazuto, šilumos tiekta vandeniu 214550 G cal., garu – 116620 G cal., viso šilumos – 331170 G cal. Įmonė šiluma aprūpina apie 70% miesto gyventojų. 1967 m. įmonėje dirbo apie 30 darbuotojų, o 1997 m. – 128 darbuotojai. Pirmasis katilinės viršininkas buvo S. Sinkus (1967–1970), vėliau įmonei vadovavo B. Klimašauskas, S. Janušauskas, S. Ščedrovas. Ilgiausiai įmonei vadovavo Raimundas Timinskas (1986–1997), kuris iki pat mirties daug jėgų skyrė centralizuoto šilumos tiekimo vystymui, diegė naujoves, tobulino įrengimų darbą. Nuo 1997 m. rudens įmonei vadovavo G. Diržauskas. Nuo 2019 m. bendrovės vadovu, laimėjus konkursą, paskirtas Darius Šinkūnas.
